Sve?ias
Svečias
 | |  Pirmasis užrašas | |
Manau kad esu kūribingos sielos žmogus...Daugybę kartų rašiau rašinius mokykloj.Daugybę kartų gavau 10 už juos...Nebesuskaičiuosiu kiek kartų gulėjau žiūrėdama į lubas ir mintyse kurdavau naujas istorijas...Kadangi esu linsmas žmogus kuriu linksmas istorijas.Ką užrašydavau rodydavau tik sesei...Niekam daugiau...Tik jai...Šitas mano kūrinys bus pirmasis kuris išvys dienos šviesą...Žmonės, tikiuosi niekada jūsų nepamatysiu tikrovėj, nes jei pamatysiu teks kraustytis kuo toliau nuo Kauno...  Manau jus mano mintys prajuokins...Tegul prajuokina... -Ko tu žiūri pro tą langą?Atsisuku.Mano kvailas brolis...Tik del jo privalau taip sėdėti penktadienio vakarą ir stebėti, kaip jis, su tuzinu savo klasiokų, žaidžia neaiškius žaidimus...Prie manęs sėdi maža mergaitė ir vis kišą lėlę į akis...-Gal nori sušukuot lelytę?Papurtau galvą ir žiojuosi sakyti kad ne, kai mergytė man sukiša lėlę į burną...-Kiek tau metų?Klausiamai pažiūriu į mergytę.Ji susiraukia:-Moterų apie amžių klausti nepadoru...Atsistoja ir nužingsniuoja šalin...Aš lieku sėdėti iškreiptu veidu...-Jo...Toliau stebiu gatvę, kuri matosi per langą.Keletas mano klasiokių grįžta išvakarėlio.Aš taip pat norėjau eiti, bet tas brolis...Pradarau langą.-Agne, kaip party?Ji nieko neatsako.-Tu girta?-Kaip višta...Ji nusijuokia ir toliau svirduliuodama eina...Kiek toliau pamatau Justą.Vėl paklausiu kaip vakarėlis ir...Padarau didelę klaidą, nes Justas pradeda pasakoti viską nuo pat pradžių:Kaip jis išėjo iš namų, kaip laukė autobuso, kaip įlipo kontrolė...Galiausiai jis pasako kad net nebuvo pakviestas į tą vakarėlį...Kvailai šypsodamasi atsisveikinu ir pažiūriu į savo vaikus.Prie manęs iškart prišoką neaiškios išvaizdos vaikas:nei berniukas, nei mergaitė...Garbanotas...-Duok ausį...Susiraukiu.-Kąą?-Nu duok ausį...Atsuku dešinę ausį.-Ko nori?-AuTOBUSAS!!!-Koks autobusas...Užsidengiu galvą ir išeinu į kitą kambarį.Pasikloju lovą ir atsigulu.Pažiūrėt į laikrodį bijau.Žinau kad seniai po 4:00.Kaip tokie pypsikai dar nemiega?...Išgirstu kaip tėvai rakina duris.Dabar galėsiu pailsėti...DEJA...Vaikai tuo įsilaužia į mano kambarį.-Mantai, kas čia dabar?Pažiūriu į brolį su išgasčiu akyse...-Tėtis nori miego, o mums reikia daugiau vietos, todėl mes būsim ČIA...Jis trepteli koja ir susiraukia...Kaip tėtis.Vaikai tuoj pat susėda ratu ir žiūri į mane...Aš nežinau ką daryti...Išpūtus akis žiūriu į kiekvieną vaiką atskirai, poto į visus kartu...Atrodo jų daugėja...Tuoj pat išgirstu:-Meškiuk, pabusk...Vėl žaidžia.Nuspręndžiu užsimerkti ir nekreipti dėmesio...Girdžiu:-Meškiuk, pabusk...Meškiuk pabusk...Meš-kiuk-pa-bu-sk...Galiausiai užmiegu...Deja, nesėkmingai, nes sapnuose ir vėl tie vaikai...Jaučiu lėlės plaukus burnoj, ,,AUTOBUSĄ'' ausį...Nežinau ką daryti, todėl matau, kaip sapne atsisėdu prie vaikų ir pradedu:-Meškiuk pabusk, Meškiuk pabusk... |
|
