Nu tai va, dabar aš parodysiu ragelius! Tu begėdy netašytas! Kodėl nieko neparašai?! Manai mums nerūpi ką tu galvoji ? ! Mane šantažavai, tai aš tave šantažuoti pradėsiu jeigu neįkelsi bent viena savo darbo rūpužioke tu!

With love, Monkiki ;D :*

Trumpas ir senas įrašiukas :)

Ačiū tau labai, už viską.
Ačiū už meilę, už šiltus jausmus kuriuos man jautei.
Ačiū ir už džiaugsmą kurį man suteikei,
Ačiū už tai, kad TU esi

Ar prisimeni šias eiles ?
Kai kartu jas galvojom,
Kai sėdėjom apsikabinę,
Kai žiūrėjom vienas į kitą
Ir kai parašėm žodį Myliu. ?

Tu-lyg melodija tyli
Raminanti ir džiuginanti mane
Tu-lyg garsiausia nata gamoje
Pakylėji mane aukščiau visko.

Jausdamas tave savo rankose
Suprantu-tu skirta tik man vienam.

Parašyta buvai sukurta skambėti visiem,
Netikėtai atsidūriai mano rankose.
Ir abu susiprotėjom
Mes vienas kitam sutverti.

Tu ideli- simfonija galingiausia
Ištveri viską ir nereikia tau kitų.
Bet gavusi bent menkiausia adodūsi - supranti
Tau trūksta vieno tomo, vieno akordo, galinčio tave padaryti tobula ir neįkainojama.

Vos nusileidus saulei man iskyla tavo veido paveikslas. Kas kart matau jį ryškų lyg tai būtum tairai tu. Bet vos ištiesiu virpančias iš nevilties rankas norėdama jį paliesti Jis pradingta - Pradingsti Tu. Tada man norisi klykti, bėgti į nežinią - ieškoti tavęs, tavo šiltų rankų. Kai atsigaunu iš sunkaus ir baisaus košmaro aš sunkiai verkiu. Tave mylėjau patį pirmą ir dar ilgai mylėsiu. Man tikrai nerūpi ar tu išėjai ar ne

Pagaliau, po ilgų metų pertraukos
Į rankas vėl imu gitarą.
Žodžiai jau tokie banalūs
Net gaila daros.

Noriu vėl rašyti,
Kurti ir mylėti
Džiaugtis išgauta nata
Naujos melodijos pradžia.

Skamba žodžiai,
Skamba viltys.
Kaip noriu
Tave išvysti.

Sukas medžiai,
Krenta lapai
Nuo garsų
Pasaulis bunda.

Ar galėtumei ir tu,
Išklausyt mano garsų
O su jais kartu
Nubusti iš savo miegų ?

Noriu vėl gražiai aš kurti,
Ir dainuoti ir svajoti.
Pavargau aš nuo tamsybės
Ilgesio...

Aš nesu toks kūribyngas kaip Monkė, tai nieko ir nebandysiu kurti o tai visiem akys išdegs
Žodžių blogas kiek žinau, gali atsieti ir dienorašti tad užsiimsiu ir tuo

Visą savaitę jau sergu,
Liūlys teka nenustodamas.
Skauda šonus, galvą, visas galūnęs
Vos galiu pajudėti.

Juoktis sunkiai gebu,
O kai išeina, meldžiu,
Kad greičiau nustočiau
Skauda man visą kūną per daug,
Oi per daug...
O šitas frm suteikia juoko,
Tad gaunu ir narkotiko dozę,
Ir skaumo
Bet smagu

P.S Laukiu eilėraštuko paskyrto man, Monke...