Atėjo į svetainę rankoje vis dar tebelaikydama raktų ryšulėlį. Nusiėmusi švarkelį ji paliko jį kaboti ant kėdės atkaltės. Kiek baugščiai apsidairiusi mergina atsisėdo ant sofos. Ją dažnai apimdavo slogi nuotaika - ne išimtis ir dabar. Olivia jautėsi labai vieniša, be to ją buvo apėmusi baimė.. nežinomybė. Neįsivaizdavo kaip jai seksis miestelyje, kuris nė iš tolo nepriminė jaukios buveinės ir dar visiškai vienai. Nuvijusi šalin liūdnas mintis mergina atsistojo ir pažvelgė pro langą. Sugebėjo išspausti šiokią tokią šypseną, ko jau seniai nedarė. Raktus pametė ant stalo, nusispyrė batus ir lengvais šokių žingsneliais kelis kartus apsisuko aplink savo ašį. Plačiai nusišypsojo savo atspindžiui lange, kuris gan ryškiai matėsi.
- Viskas bus gerai.
Sušnibždėjo. Apsisukusi vėl atsisėdo ant sofos.